Nike Air Presto kedus sukūrė legendinio Nike dizainerio Tinker Hatfield brolis Tobie Hatfield kartu su komanda ir šis kūrimo procesas užtruko net keturis metus. Viskas prasidėjo nuo naujų Nike batelių bandymų 1996 metais, kuomet Tobie juos apsiavęs nepajautė jokio malonumo – kedų šonai atvėpo, o batelis neprisitaikė prie jo pėdos. Taigi Tobie rado problemą, kurią trūks plyš panoro išspręsti, nors jo brolis Tinker, tą pačią problemą sprendė sukurdamas Huarache modelį. Visgi HuaracheTobie taip pat neatrodė idealus pasirinkimas. Jis neabejojo, jog gali padaryti geriau.
Po ilgų braižymų, dizaineris padarė V formos įpjovą prie kauliuko, taip pagerindamas batelio prisitaikymą prie pėdos. Batelis ne tik maloniai prigludo prie kulno, tačiau tapo tiek tamprus, jog juos pirmą kartą išbandęs Tobie bendradarbis net nesuprato, jog bėgo su 42,5 dydžio kedais, nors įprastai nešioja 45 dydį. Kedai iš tiesų prisitaikė prie pėdos formos ir dydžio! Tai buvo WOW akimirka, atvėrusi tolimesnį kedų bandymų etapą.
Pirmasis bandymas, pasirodęs parduotuvių lentynose 1998 metais, tapo Nike Air Gauntlet. Šių kedų šone buvo ryškiai matoma V formos iškirptė bei jiems kurti panaudota tampri medžiaga leidžianti geriau prisitaikyti prie pėdos ilgio ir formos. Antrasis blynas buvo pristatytas 1999 metais pavadinimu Nike Air Zoom Drive. Šiuose keduose buvo atsisakyta gilaus V formos iškirpimo bei kulno sritis nors ir žemesnė nei įprastai, tačiau buvo gana panaši į daugelį kitų modelių. Nei vieni iš šių kedų nesusilaukė didžiulės sėkmės, tačiau Nike nenuleido rankų bei trečiuoju bandymu, po keturis metus trukusių darbų, prieš Sidnėjaus Olimpines žaidynes 2000-aisiais metais pristatytė naująjį siluetą.
Kurti šį modelį stūmė siekis sukurti tokius kedus, kurie būtų ypač patogūs bei lengvai prisitaikytų prie pėdos. Išbandęs konceptą su V formos iškirpte, dizaineris ją adaptavo tiek, jog V formos neliko, tačiau kulno sritis tapo maksimaliai žema lyginant su kitais to meto modeliais. Kitas svarbus sprendimas tapo medžiagos iš kurių kuriami kedai. Oda per sunki ir kieta, tinklelis per mažai tamprus, Huarache keduose naudotas neoprenas per daug tankus, todėl pėda per daug kaista. Nike dizaineriai norėjo kažko panašaus į neopreną, tačiau labiau kvėpuojančio. Po ilgų paieškų atrado tuo metu avalynėje nenaudotą spacer mesh tinklelį, kuris buvo plačiai naudojamas medicinoje bei pasižymėjo ypač dideliu tamprumu. Naujajam projektui ši medžiaga tiko idealiai.
Iš ypač tampraus spacer mesh tinklelio sukūrę visą kedų batviršį, kulno srityje ir šonuose jį įrėmino į plastikinius griaučius sujungtus su kedų padu. Dėl panaudotų medžiagų bei dizaino elementų, kedai tapo tokie tamprūs, apie kokius Tobie svajojo nuo 1996-ųjų bei galvodamas apie savo bendradarbį, kuriam puikiai tiko 42,5 dydžio kedai ant jo 45 dydžio pėdos, jis pamanė, jog galbūt nebereikia šių kedų žymėti įprastais dydžiais? Juk ir marškinėliai neturi pusinių dydžių, nors žmonės yra labai skirtingų kūno sudėjimų, tačiau marškinėliai dažniausiai žymimi nuo XS iki XXL dydžių. Tad kodėl to paties nepanaudoti avalynėje, taip sumažinant dydžio pasirinkimo problemą? Pirmieji kedai buvo pradėti gaminti tokia pačia dydžių sistema kaip rūbai XS – XXL dydžiais, o dėl prisitaikymo prie pėdos, imti vadinti “marškinėliais jūsų pėdai”.
Visgi “marškinėliai jūsų pėdai” buvo šūkis, bet ne pavadinimas, o be pavadinimo kedai į prekybą negalėjo iškeliauti. Mark Parker, vienas iš Nike vadovų, taip žavėjosi šių kedų patogumu, jog kedus siūlė vadinti Nike Air Comfy, o gavęs atsakymą iš teisininkų, jog šį pavadinimą yra patentavusi viena Naujojoje Anglijoje esanti kompanija gaminanti šlepetes, jis net rimtai svarstė tą įmonę nupirkti, kad naujuosius Nike kedus galėtų pavadinti Comfy vardu.
Kedai netapo Comfy, o naujo pavadinimo teko ieškoti gan ilgai, tad pateikę užklausą dizainerių bendruomenei sulaukė daugiau nei trijų šimtų pasiūlymų bei vienas ypač užkabino – Presto Magic. Kuomet magai atlieka scenoje pasirodymus bei vieną daiktą paverčia kitu, dažnai sako – “Presto!”. O kuomet apsiauni Presto kedus, jie tinka taip idealiai, lyg tai būtų magiški batai.
Atradę magišką pavadinimą, Nike taip pat sukūrė ir magišką reklaminę kompaniją su kiekvienai iš trylikos pasirodžiusių spalvų nupieštu animaciniu personažu. 2000-aisiais reklaminė kampanija tapo tikra bomba ir kedai greitai įgavo ikonos statusą, todėl dažnai girdimas klausimas kodėl Nike nekūrė Presto antrų, trečių ir dar tolimesnių serijos modelių? Nike į tai atsako labai paprastai: “Mes sukūrėme ir tai pavadinome Nike Free.”
Nike Air Presto buvo kuriami bėgikams, tačiau bėgant metams jie įsitvirtino laisvalaikio kategorijoje bei idealiai tinka laisvalaikio leidimui, o daugybė collab’ų su garsiausiais dizaineriais, muzikantais ir atlikėjais šiuos kedus iki pat šių dienų laiko ant aukščiausio pjedestalo.
