Grįžkime į laikus, kuomet krepšinis nebuvo toks nudailintas ir geraširdiškas, koks yra dabar. Grįžkime į laikus, kuomet krepšinio kamuolio bumbsėjimas buvo girdimas kiekviename kieme. Nuo jaunų ir vyresnių krepšininkų sklido prakaito kvapas, buvo girdimi keiksmažodžiai, „trash talk“ buvo kasdienybė, o ir neretai įvykdavo pasistumdymai. Tai buvo kova kiekvienam už save ir tuo pačiu kiekvienam už savo komandą, savo kiemą, savo rajoną ar savo miestą. Gatvės krepšinyje kiekviena diena buvo lyg kova už būvį, tačiau po dienos kovų, vakarais, pilni emocijų visi kartu smagiai leisdavo laiką.
Gatvės krepšinis Europoje pradėjo ypač greit populiarėti po 1992 metų, kuomet JAV Svajonių komanda Barselonoje pasidabino aukso medaliais bei tais pačiais pasirodė filmas „White Men Can‘t Jump“. Iki tol krepšinis buvo lyg mokslas ir buvo žaidžiamas tik pagal brėžinius, o treneriai galėdavo išmesti iš treniruočių jei ką nors norėjai improvizuoti ar tiesiog pasimėgauti žaidimu. Visgi JAV žaidėjų dominavimas, kurie savo parkų aikštelėse augo laisvi ir siekdami ne tik efektyvumo, bet ir efektingumo, po truputį pradėjo keisti padėtį ir Europoje.
Europoje pradėjo augti nauja karta, kuri nebeatlikinėjo visko kaip robotai, o mėgavosi žaidimu. Jie galėjo ne tik įmesti kamuolį iš po krepšio, tačiau ir efektingai įdėti iš viršaus. Jie galėjo ne tik perduoti rezultatyvų perdavimą, bet tai atlikti efektingai per nugarą. Kūrybingumo krepšininkai sėmėsi žiūrėdami filmus, video klipus ir visa tai atkartodami savo kiemo aikštelėse.
Kadangi kiemai pildėsi krepšininkais, o žaidžiant ant betono salėm skirti kedai dėvėjosi gerokai greičiau, tad adidas neliko nuošalyje ir sukūrė gatvės krepšiniui skirtus kedus adidas Streetball. Kartu su šių kedų pasirodymu, adidas rengė daugybę gatvės krepšinio renginių Vokietijoje bei visoje Europoje, kuriuose atvežė viską ką geriausio turėjo JAV – per šiuos renginius buvo DJ, pardavinėjami mėsainiai bei dešrainiai. Aplinka pradėjo panašėti su JAV esančiomis krepšinio aikštelėmis, kuriose augo žymiausi pasaulio atletai.
Populiarėjant gatvės krepšiniui, 1993 metais adidas pristatė antruosius Streetball krepšinio kedus, kurie buvo dar masyvesni ir juos pamėgo ne tik krepšininkai, tačiau ir tie, kurie su krepšiniu ne daug ką teturėjo. Streetball 2 tapo to laikmečio stiliaus ikona, kuriuos buvo galima sutikti visur – krepšinio aikštelėje, tarp žiūrovų, mieste ar ant tėčio kojų.
Ir nors gatvės krepšinio era baigėsi su devyniasdešimtaisiais, visgi mados ratui pasisukus atgal, kuomet streetwear tapo nebe subkultūros dalis, o high-fashion trendas, adidas nusprendė jog nėra tinkamesnio laiko prisiminti savo ištakas bei 2019 metais pristatė atnaujintą Streetball modelį.
Naujasis adidas Streetball išlaikė pirmtakų modelių šaknis kaip sportinis kedas, tačiau tuo pačiu pridėjo abstraktaus futurizmo, o juos kuriant iš pradžių dizaineriai įkvėpimo sėmėsi iš Christopher Nolan sukurto Batmobilio. Visgi pagal Batmobilįupgradinti kedai tapo per daug masyvūs ir nuspėjimai – lyg be jokių pakitimų atkeliavęs devyniasdešimtųjų modelis, todėl dizainerių komanda ėmėsi mažinti masyvumą ir bateliams pridėjo greičio. Padui panaudojo lengvas ir minkštas Litestrike putas.
Batelių batviršiui panaudojo odos, verstos odos ir tinklelio kombinacijas, kurios tokios artimos laikams, kuomet originalieji Streetball pasirodė pirmą kartą. Ir nors keduose išliko daugybė detalių ir atrodo išskirtinai, visgi jie netapo per sunkūs ar per masyvūs, o kaip tik priešingai – nepraradę devyniasdešimtųjų grubumo, tačiau tuo pačiu pasižymi išskirtinumu, patogumu ir lengvumu.
adidas Streetball kedai skirti laisvalaikio nešiojimui su savyje glūdinčiu gatvės krepšininko energija.