NIKE WMNS AIR MAX 95

Jaunas dizaineris, Sergio Lozano, kuris prieš įsidarbindamas Nike, svajojo tapti architektu ir tikėjosi, jog šioje kompanijoje tik įgaus patirties ir neužsibus ilgiau nei kelis metus, dirbo prie teniso, treniruočių ir ACG kategorijų prekių, kuomet sulaukė kvietimo tapti pagrindiniu dizaineriu, kuriant pagrindinius Nike bėgimo batelius. Sergio nebuvo bėgikas ir apie bėgimą žinojo tik tiek, kiek matė bėgiojančius žmones pro langą. Visgi tai ir buvo viena priežasčių, kodėl Nike jį pasirinko. Devyniasdešimtųjų viduryje Nike krepšinio kategorija tiesiog boomino, o bėgimo avalynė traukėsi į šešėlį. Bėgimui reikėjo naujų idėjų, naujų žmonių ir nematytų konceptų, kad vėl primintų apie save. Jiems reikėjo žmogaus, visiškai nesusijusio su šiuo sportu, kad sukurtų kažką naujo ir nematyto.

Nors Sergio turėjo visišką laisvę kuriant naujo modelio išvaizdą, tačiau jis tai taikė prie jau pagaminto pado su kulne esančia didele oro pagalve bei pirmą kartą atsiradusiu oru batelio priekyje. Vien padas kėlė dideles emocijas kūrybinei komandai ir norėjosi sukurti kažką ypatingo.

Laikas bėgo, tačiau braižomi batelio konceptai nežavėjo ir nekėlė “WOW” emocijos, kol Sergio prisiminė prieš kurį laiką stebėtą gamtos kūrinį. “Pro mano kabineto langą matosi ežeras ir vieną lietingą dieną stebėjau kaip bėgant metams erozija keičia kraštovaizdį. Pamaniau, jog būtų įdomu tai atvaizduoti ant batelių.” Įsivaizduodamas Didžiojo kanjono sienas su jose matomomis skirtingų laikmečių atidengtomis uolienomis kurios brėžė unikalius raštus, Sergio greitai nupiešė pirmąjį batelio eskizą, kuris tapo pagrindu kuriant galutinį dizainą.

Kurdamas dizainą, Sergio vis prisimindavo dizainerio Tinker Hatfield, kūrusio visus ankstesnius Air Max serijos batelius, žodžius “OK, tai gražus dizainas, bet kokia jo istorija?” – Sergio atsakymą rado anatomijos knygose. Jį sužavėjo sąsajos tarp žmogaus kūno sandaros bei batelio pagrindinių dizaino elementų – šonkauliai, slanksteliai, raumenys ir oda – visa tai dizaineris atvaizdavo galutiniame batelio prototipe, kurio dizaino išskirtinumu taip neabojojo, jog ant pirminio batelio maketo nebuvo net mažiausio Nike logotipo. Dizaineris neabejojo, jog bet kas pamatęs šiuos kedus pasakys – tai galėjo sukurti tik Nike kompanija.

Sukūrus batelio dizainą, atėjo laikas parinkti pagrindinę batelio spalvą. Sergio stebėdamas bėgikus per langą dažnai matydavo, kaip jie bėgioja per lietų ir vos po keleto nubėgtų metrų jų nauji bateliai tapdavo nešvarūs, lyg būtų nešioti ilgą laiką. Sergio atsižvelgdamas į tai, kad bėgiojant ne taip matytųsi purvas, bateliams parinko spalvų perėjimą nuo juodos spalvos pado iki baltos spalvos viršuje. Detalėms parinkta neoninė spalva, kuri paryškino batelius.

Pagaliau bateliai buvo pristatyti ir be jokių abejonių iškart tapo apkalbų objektu. Vieni juos iškart įsimylėjo, o kiti jų negalėjo pakęsti. Netgi Air Max serijos pirmtakas, Tinker Hatfield, su šiokiu tokiu nusivylimu prasitarė, kad tai nėra modelis, kuris būtų skirtas bėgimui. Visgi taip kartais nutinka, jog nesvarbu kam bateliai kuriami, kokia numatoma jų paskirtis, viską sureguliuoja pati rinka. Daugybė žmonių juos pamėgo, su jais vaikščiojo ir patekdavo į mados žurnalus. Pirmiausiai jie tapo hitu Japonijoje, kur pirmą kartą labai aiškiai pasirodė pirmi kedų reselleriai, kurie Air Max 95 perparduodavo netgi po $3000. Vėliau bateliai plito po visą pasaulį, rasdami daugybę pasekėjų kiekvienoje šalyje.

Ieškodami naujovių, Nike batelius iki šios dienos modifikuoja, bando skirtingus spalvinius sprendimus, keičia technologijas ar net kai kurias dizaino detales, tad šiuos batelius galima atrasti vis iš naujo su kokiais nors pakeitimais, kurie šių batelių savininkams visada leidžia jaustis fresh bet kokiose situacijose. Kaip pats dizaineris sako: “Aš neturiu nieko prieš dėl to, jog bateliai yra modifikuojami. Tik ką nors keisdami atrandame ką nors naujo ir nepavaldaus laikui.”